geros kelios valandos prabėgo besėdint ant medinio suoliuko ir belaukiant lietaus
kantriai ir viltingai
“mes tikrai norim sulaukti jo?” “taip!”
ir prapliūpo
kiaurai permirkę ir mano šypsena per visą veidą
o tada kava
kava ir šlapi žingsniai, šilti pokalbiai
ir keistas jausmas
tikriausiai tai savotiškas laimės atmainos jausmas
ir net nesuvokiu, kaip kažkodėl vis atsiduriu tame savotiškume
bet normalumo aš nenoriu
jaučiuosi šimtą ir du su trečdaliu metų nerašęs hipopotamas
dantų kalenimo šiąnakt negirdėjau
negirdėjau ir balandžių
trečias puodeli kavos, aš ateinu
Rodyk draugams